Monday, December 05, 2011

Statinė ir Bukerio premija


Knygoje "Becoming a Writer" perskaičiau, kad net jeigu esi visiškai netalentinas, tingus ir negudrus, vis tiek reikia daryti įvairiausius pratimus, kad išsiaiškintum jog tikrai esi netalentingas, tingus ir negudrus ir rašytoju tau būti negręsia. Šios dienos pratimas buvo, atsikėlus anksčiau, dar nieko neskaičius, parašyti savo nusistatytą žodžių kiekį. Man paprastai užtenka trijų šimtų žodžių.

Atsikėliau pirmą valandą dienos. Apsivyniojau chalatą ir sėdau rašyti. Mintys sunkiai ieškojo savo kelio kompiuterio ekrane. Suskaičiavau žodžius - šimtas penkiasdešimt, galima parūkyt, manau tai nėra nusižengimas pratimo taisyklėms. Berūkydamas po balkonu pamačiau nuorūkų jūrą. Aš savasias metu į peleninę, vadinasi kaimynai primėtė. Jeigu sušluosiu, vėl primėtys. Svarsčiau visokius variantus, kaip pranešti kaimynams žinią, kad negražu šiukšlinti po mano balkonu. Kai įtraukiau paskutinį dūmą, galvoje jau buvo susiformavę keletas tikrai neblogų variantų. Aš pasirinkau vieną.

Nusileidau į rūsį, suradau seną tuščią degalų statinę, nuridenau ją po savo balkonu ir pastačiau taip, kad kaimynai iš viršaus matytų užrašą "extremely flammable". Krizendamas ir trindamas delniukus grįžau prie kompiuterio ir sėdau baiginėti pratimą. Pakylėtas savo išradingumo maigiau klaviatūrą, kaip automatas. Klavišai tratėjo, kaip kulkos. Mintys liejosi, kaip iš pypkės. Žodžių skaitliukas sukosi, kaip pašėlęs. Atsilošiau kėdėje įkvėpti oro, užsikėliau rankas ant galvos ir mėgaudamasis dienos rezultatais mintyse mačiau, kaip atsiimu Bukerio premiją. Tačiau vaizdas pradėjo drumstis. Neramios mintys puldinėjo viena po kitos: "o jei kaimynai nemoka angliškai. Gal statinė netuščia. Galbūt, jie nežiūri žemyn".

Šokau prie išėjimo. Mane apkurtino trenskmas ir oro smūgio banga parbloškė ant grindų. Laimei statinėje buvo likę nedaug kuro, langai išbyrėjo, bet sienos liko vietoje. Kompiuterio vietoje ant stalo stovėjo plastmasės pudingas. Įsitaisiau stiklo šukėse aukštielninkas ir lubose pamačiau, kaip Bukerio premiją atsiima kitas žmogus. Nieko baisaus, vis tiek Bukerio premijos negalėčiau gauti, nes negimiau šalyje priklausančioje Britanijos tautų sandraugai.